Prisiminimai

Nakties ūkanose
Suklykia kurtinys,
Ir tas jo klegesys
Šilų delnuos nuskęsta.
Įkvėpti negaliu,
Melsva žvaigždžių ugnis
Į plaukus, rodos, pinasi
Ir gęsta.

Užburtas žvaigždės mirgsnio,
Supuos juodam lopšy, -
Boluoja medžiai,
Žaibo sudraskyti,
Kraujuoja žaizdos jų
Šaltam  Dangaus lopšy,
O kaip toli
Pro tas žaizdas matyti.

Paglostau širdimi
Ir žemę, ir medžius,
Jaučiu jų poilsį
Prieš ryto nubudimą, -
Tik mintys kūliais verčiasi
Ir pinas į žodžius,
Su pilnatim atplūsta
Čia prisiminimai.

Širdis labai seniai
Į akmenį įaugo.
Per naktį
Storą laiko riekę nuriekiu.
Glaudžiu tą akmenį,
Kaip  mielą ranką draugo, -
Bučiuoju ir džiaugiuosi,
Ir vėl juos palieku.