Taip smailiai šiandien išvarva ruduo
Sustoja, plazda drevėse paniuręs
Mažutis „ne“ ateinantis su juo---
Prieš jį nukeltos nebylių kepurės
Prieš jį laikais už springstančios tylos
Į kelią niekaip neišeinantis praeivis
Jo pirštais rytas ir švelnumas gros
Į panagęs jis bus šaknis suleidęs
Kol mirs ant rankų motinos žiemos