Minčių lietus su draugu ir pokalbis apie nieką

Saulės spinduliai laižo man akis,
O debesys kutena saulei pažastis.
Juokas bėgioja debesų vingiais.
Kažkas vis juda į priekį su šypseną,
O aš stoviu vietoj,
Lyg senas laikrodis
Vis ieškantis baterijos.
Aš tiksiu, bėgu,
Bet mano rodyklė stovi vietoj.
Tai į priekį, tai atgal
Tik į vieną pusę,
Tik į kitą pusę.
Gegutė jau užmigo,
Gal amžinu miegu, o gal ir ne.
O gal vaikų išskrido ieškot
Nežinia kur kas skrenda, lekia,
Nežinia kur juos visus gyvenimas nuves.
Tik ponulis Dievulis žino viską,
O mes jo tik duonos trupinius gaunam,
Lyg vargši, nuskurę gatvės vaikai
Vis rankiojam ir rankiojam
Vieni iš žmonių kiti iš Dievo.
Iš žmonių gaunam  mažai,
O iš Dievo sklidinai,
Bet mums vis negana ir negana,
Kaip meilės narkotiko.
Saulė įsimylėjo tave ir mane,
Svilina mums odas
Ir valgo mūsų energiją.
Kartais samčiais, o kartais mažyčiais šaukšteliais.
Nebūtu saulės, nebūtu ir tavęs mano mielas drauge.
Saulė tavęs neužaugintu,
Ir išvis čia žemėje nieko nebūtų,
O tik baisi juoda spalva.
Debesų rankovės susipina,
O saulė jas mėgina atrišti.
Mažas nusipenėjęs angeliukas
Pradeda skalbti debesis.
Vanduo sūrus bėga čiurkšlėmis,
Turbūt jie neturi skalbimo miltelių,
Tik druskos pavogę iš Biblijos.
Angeliukas tik trina ir trina.
Lieknėja ir po truputėli virsta į baleriną,
O jei kaip būsimai balerinai
Tu sugalvotum pasiūti trumpą, pūstą, sijonėlį,
Tai nei žirklių, nei adatos nerastum rojuje.
Žinau tu nusimintum, galbūt išspaustum ašarėlę.
O tu taip norėjai, kažkam padėti,
O po to gauti mažyti švelniuką.
Tu nueini namo į lovą,
Žinau ji bus tuščia
Nors norėtum, kad aš miegočiau tavam glėby,
Bet vietoj savęs aš tau atsiųsiu angelą,
Kuris tau patalą išpurens,
Padovanos tau saldų miegą
Ir gėlėtą sapnelį.
O gal ir man jis ką nors atneš,
Bet ko gero, ne!
Tai tebus tik svajonė,
Kurią suplėšys kandys.
2003,08,07