Kokia jau ten rudenį įžvelgiama žaluma, kai ji dar rugpjūtyje pradeda gelsti? Ir paukščių jaunikliai seniai jau skraido vieni be jokių mokytojų. Kas per klaikuma eilių, kuriose ignoruojama gamta ir jos pažinimas. Nejaugi to sunku išmokti vidurinėje, jeigu net ir kaimo gyvenimo, artimiausioje prie gamtos esančioje žmogaus buveinėje, neišmokstama? Ir kaip banalu pabrėžti, kad paukščiai būtinai sugrįš į Lietuvą (tarytum jie buvo su pasais ir prisiekę Seime: "Tepadeda man dievas") O gal jie apsistos Suvalkuose, gal Vitebske, gal Gardine, ar tai jau bus blogai, gerb. paukščių žiedavimo specialiste? Be to, aš įtariu, kad į Lietuvą priskris ne tik kormoranų, bet ir iš rudens iškridusių angliškųjų augintinių, kadangi jie čia ras nedirbamose dirvose daugiau peno ir mažesnio žmonių skruzdelyniškos veiklos trukdymo jų egzistencijai. Kuo daugiau rašinėsite ar klyksite (sporto arenose ir kt.) L i e t u v a... ji nuo to lietuviškesnė netaps.
Nuėjai lengviausiu keliu, Rudene, rašydama eilėraščio pabaigą. Reikia daug visokio gėrio prigalvoti, galybę fantazijų prikurstyti - primaišyti ir daug sausuolių kūrybos laužan primest, išvirsi tada bulbu-bulbulienę, t. y. eilėraščiui tinkamą pabaigą. Aha, receptas laikomas paslaptyje.