Mes valgėm vyšnias, liepai įpusėjus,
Dalinomės vyšniniais bučiniais.
Nesusimąstėm, kad atslinks rugsėjis
Ir mūsų paslaptį viešai atskleis.
Balti balandžiai sklandė liepos vėjy
Vaišinosi smulkučiais trupiniais.
Nepastebėjom kaip ruduo atėjo,
Kaip keitė spalvą sodo smilkiniai.
Ir vyšnių nebeliko, ir balandžiai
Išskrido... Gal palėpę susiras?
Tik mes kartojam pasaką tą saldžią
Kartu sujungę lūpas ir rankas.