Svaigulys naktinėjimų soduose

Tu nugirdai mane ir man rodosi,
kad mažėju, galiu pranykti,
pasiversti į švelnų atodūsį,
ar į dieviškai saldžią lygtį.

Jau nakties vidurys. Muša dvylika.
Aš stebiu tavo lūpų linkį.
Taip stebi tik tuomet, jeigu myli ką.
Mes ties vienas kitu palinkę.

Tu mane savo šypsena apkreti.
Aš dar girtas tavim. Ilgam tai.
Mes užmigę sapnuojame lapkritį –
ir nuogi atsiduodam gamtai.