O vakar buvo toks įdomus oras, keistas, bet savotiškai gražus ir traukiantis likti lauke, negrįžti po stogu dar ilgai ilgai. Slėniuose ir prie upės tvyranti lengva migla ir giedras juodas dangus su švelniais apsiniaukusiais pastelinėmis spalvomis švytinčiais nuo miesto šviesų plotais, pro kuriuos žybčiojo kelios ryškios žvaigždės. Oras gaivus gaivus, lyg per lietų, bet aplink sausa, tik keli lašai lyg pasiklydę tarp dangaus ir žemes kartais užkliudo skruostą, ir negali būti tikras, ar tai iš tiesų lietus palietė drėgmės ištroskusią odą, ar tik pasivaideno. Ir nuo to beveik nepastebimo prisilietimo kažkas nakties apgaubtame mieste pasikeičia, visai nežymiai, ir negali pasakyti, kas pasikeitė, tiesiog.. tiesiog pasaulis nebe toks žemiškas, koks buvo dieną.. jis darosi tavo.
[Kaunas 2001-03-15]