Ašaros Lietuje

~Matei šiandien mes pasikeitėm vietomis.
Tu kalbėjai, aš tylėjau.
Tu mylėjai, aš tikėjau.
Tu ėjai, aš tik stovėjau.
Tu verkei, o aš žiūrėjau.

Lietuje paskendęs mietas ir toliau verkė.
Niūniavo savo liūdną dainiūkštę.
O aš vis ėjau žmonių išmindžiotais takais,
Lapų kilimais, ašarų laukais.

Aš pamiršau kokios spalvos yra manoji saulė.
Ar naktimis menulį apkabina tamsa?
Aš pamiršau ir tavo juoką,
Nes gana senai ištryniau jį iš juostelės.
Gyvenimo juostos.

Žinai kas šiandien mane bučiavo?
Nuo akių vokų iki pirštų galiukų.
Žinai kas šiandieną mane glamonėjo?
Lietus.
Aš jam leidau, jis man šnibždėjo apie tamsą ir šaltį,
Prašė, kad sušildyčiau.

Tyliame vakare medžiai vis šaukia tavo vardą.
Bet tu neatsisuki, vis eini.
Toliau ir toliau.
Tikėdamasis ten rasti tai ko ieškai.
Tikėdamasis, jog lietus niekam neišduos,
Kad šiandien tu verkei.~