Po auksingu rugpjūčio dangum
Virpa mūsų gyvenimo linijos.
Dega vasara meilės varsom...
Po auksingu rugpjūčio dangum
Tu sugrįžki per smėlį basom, –
Gervės klykaut dar rudenį bijosi!
Po auksingu rugpjūčio dangum
Virpa mūsų gyvenimo linijos...
O man
užtektų ir vieno
paskutinio posmelio,
kuris labai gražus ir geras -
auksmingu,
verksmmingu,
jausmingu
rugpjūčio dangumi
kartojasi,
kartojasi -
po mūsų
gyvenimų linijom.