pro langą pūstelėjo naktis. paėmiau žvakę. kvėptelėjau. kvepėjo rožėm. žybt žybt. priliečiau prie siūlelio - liepsnojo. o prie liepsnos kažkas judėjo, rangėsi, bėgo. mažulytis vikšrelis, nuslydęs iš nakties vėsos, suvedžiotas rožių, apakintas, apviltas - kentėjo, raičiojos - pasvilo. ambicija, smalsumas, paskata, tylus slydimas iš tamsos į šviesą - pakišo uodegą. žybt žybt. ne jo kaltė. juk mano - aklumas nebyliems dalykams.
bijau dabar pakilt nuo lovos ir eiti pažiūrėt. gilyn. bedugnė ten. šviesos, mirties, kančios, gerų ketinimų, atviraširdiškumo. gyvenimo - bijau. ir kas? na kas? pakomentuok skaitytojau. gal kiek daugiau žinai apie žinojimą ir išmintį. tuščias kalbas prie stalo, būsimą žaidimą. žaiskim. eikim. tyliai? na ir kas? ar turi klausimai be atsako būt atsakyti. žaiskim. kad mirtis neturi vardo. o ateitis tiesos. juk tų tiesų ne milijonas, o tik dvi: ne, taip. ne taip? tu pasakyk.
o jeigu mirė, žvelgti į akis?
bijau.
juk lengva būti pranašu, kai tiesos tyli.
- o gal nueik ir pažiūrėk.