Liūdna vasarą mirti

Begalinę ir karštą vidurliepio dieną,

Aš ėjau palei šviežią ražieną,

Ir ant kelio radau jau paukštelį negyvą,

Tokį visiškai vasaroj vieną.

Rodos, niekas iš jo negalėjo atimti,

Tosios popietės laimės skilandžių,

Ach, kaip liūdna yra visgi vasarą mirti,

Net esi jei tik kaimo balandžiu.

Rodos, niekas iš jo negalėjo atimti,

To dangaus, svirpesių ir tos saulės,

Ach, kaip liūdna yra visgi vasarą mirti,

Tartum kablį pagavus apgaulės.

Ach, kaip liūdna yra visgi vasarą mirti,

Lyg pralošti, nebaigus lošimo,

Lyg vandens neišgėrus paleist šulinio svirtį,

Ir pajust - širdis amžiams nurimo.

.