skiriu V. U.
staliukas dviems pilnaties akivaizdoj
mes abu pilni visko
bet dar neragavau to viskio
kurio tu įpili stiklinėn toj
už kurios daug kalbam mes
apie griūnančius pasaulius
apie niekad nepavargstančias saules
nes mes iriamės per tylą vandenis
kuriuose spindi skendę žmonės
irgi plaukę tylose ir neįsileidę
pro duris tų kurie per tyliai beldė
nors įsisupę miege dar ragaujam jų skonį.
2011-08-13, Švepeliai