Amžinoji žemė

I

Amžinoji poilsio žeme,
Atsivėrusi ir susmegusi
Laiko akivaruose,
Samaną slepianti
Metų atodangose.

Sutinki ir tyli išbalusi
Antradienio popietę.
Rodai pirmąjį želmenį –
Pavasario požymį.

II

Tavo žemėj per žiemą
Iššalo kiekvienas želmuo.
Tik balandžio pradžioj
Įsiplieskė ugniažolė
Žalia ugnim.

Vyturys pakilo
Virš Tavo žemės
Ir gieda
Amžinybės giesmę.


III

Tykūs mūsų žingsniai
Prie Tavo žemės,
Laikinai įprasminti
Kasdienės būties.

Nebylūs balsai
Įsigaudė amžinybėj,
Ir dūzgia kamanė bitė
Amžinai.

1994 04 12