ata

Išbluko iš lūpų šypsnys
Kai saulė tekės neateik
Pasaulis man smeigia vinis
Tik tu pagailėk neprakeik

Kai rankoje kruvinas vairas
O širdį pasmaugia kaltė
Nelaukiu iš niekur jau meilės
Tik verkčiau jei trūktų virvė  

Atleiskit man sielos nekaltos
Aš sau jau atleist negaliu
O rankos sustingusios šaltos
Lyg priekaištas laimės dienų 

Paguodžia tik raganų burtai
Kad dienos parduotos šunims
Liepsnojantys pragaro vartai  
Jau šiąnakt mane pasiims