Liūdnas keleivis,
Praeidams pro šalį,
Pamatė užkaltą langą.
O dar, prieš jį užkalant,
Žvilgsnis senolės
Pavargęs...
Ir daug jau ko matęs, -
O gal jau ir viską,
Sugrįžo prie jos,
Dar savo sodintos,
Dabar jau šalia pamerktos,
Baltos chrizantemos...
Ir liko amžiams...