rašyk.lt: Kūriniai / Erato / Nelaisvės menininkams

Blogas komentaras Rodyti?

2011-09-06 16:57

Nuostabusis Brudas

Oj, Erato, vis tau kalinių meilė iš galvos neiškrinta :D

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-24 21:14

Erato

Irna, tu visiškai teisi. Eilėraštis lyriškas ir šiek tiek asmeniškas, o dedikuotas bendrai visiems nelaisvės menininkams,kurie tapo tokius itin erotizuotus, tačiau be galo išraiškingus, tragiškai emocionalius paveikslus. Jei teko matyti.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-23 10:22

Vinja

Liūdnu žvilgsniu nutapytas paveikslas... :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-22 17:12

Irna Labokė

o aš nelabai suprantu, apie ką eilėraštis "Nelaisvės menininkams". Eiliukas – lyrinis, asmeniškas jausmas, o pavadinimas tarsi apibendrinantis. Ar aš neteisi?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-22 14:20

Erato

Ačiū, Quasi. Dvejetukas iš jūsų (o dar su tokiu išsamiu komentaru (kurį skaitydama ilgai dvejojau, ar čia tik man atrodo, kad riba tarp rimtumo ir ironijos tokia plona)) didelis įvertinimas. Asmeniškai, posakis "gulbės giesmė" man čia ne itin lipo, tačiau jei jums taip atrodo, kodėl gi ne. Dažnai rašant negali žinoti, kolkias asociacijas kūrinys sukels skaitytojui.Visgi kad eilėraštis liūdesio išdava - šventa tiesa:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-21 20:48

quasi

nors nuvalkiotas išsireiškimas/įvaizdis, bet jūsų lyrinio subjekto išpažintis skamba kaip paskutinė gulbės giesmė.

blunkantis rašalas - gulbės priešmirtinė būsena,
įgudusi ranka - kas be ko dieviška ranka, kaulėta giltinės ranka.
pasakymas apie luošą vaizduotę - it nesąmoninga gulbės ištara, neigianti artėjančią mirtį. čia slypi didžiausias lemties pokštas, ironija. kasdienis sąlytis su vandeniu, nesuvokiant, jog tas pats vanduo - jos būsimas kapas.

ir ta negalia atsitokėti, jog jau dabar va jau dabar - aušta paskutinioji. (negaliu) - labai įtaigus motyvas.

paskutinė strofa - vėlgi savos galutinybės nuojauta, tačiau su viltimi, jog uždaras egzistencinis ratas išsuks naują gyvybę - atgimimą vandeniu ("nutūps ašara sūria")

duosiu 2, nes učiuopiau perdaug naivumo. lyrinis subjektas kaltina artėjančią mirtį vaizdų luošumu, o pačio mirtis tapoma blankokai. privedus prie abstrakcijų, nieko naujo - kaip ir sakiau, eilinė gulbės giesmė :)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas