Musės gyvenimas

Dievas sutvėrė žemę,
                    žolę,
                      žmogų…
Ir musę…
Nepykit, jei suklydau,
juk aš ne dievas,
neprivalau žinoti,
kaip  jis ten paeiliui kūrė…
Paskui jis ilsėjosi…

Geras poilsis ramina.
Tačiau kam jis sukūrė musę?

Ką? musę!?
Trumpas jos gyvenimas-
Kam ji trukdo!

Cha, o kiek “klapato” ji pridaro!
Ropinėja po šiukšlinus,
          po jūsų langus,
          per jūsų pusryčius!
Nešioja visokias bacylas…
Neleidžia miegoti nei dieną,
nei naktį !

Už tai
kokia palaima
                matyti ją
                  ropinėjančią leisgyvę
                                      rudenį…
Gaila jos.
Įsivaizduokite-
ji nepažįsta žiemos!
Atšąla oras,
prasideda opakalipsė-
musės pasaulio pabaiga.
Išmiršta jos padermė…
Brr…
O-o-o!!!
Tik aš taip maniau!
Neišmanėlė!
Juk ji atgimsta pavasarį!

Parazitė!