Aukojimas laike

Gyventi tą akimirką taip keista,
Nes tu buvai visai šalia manęs,
Norėjau sustabdyt beribį laiką,
Jame panirti ir nuskęst.

Paskyrei man tik keletą sekundžių,
Aš tau aukojau ištisus metus,
Ant aukuro liepsnojančio išguldžius
Savo svajones, meilę ir tikslus.

Jie sudegė. Beliko pelenai juodi.
Kodėl gi nepriimt aukos, beširdi, išdrįsai?
Jau supratau. Ne dievas ir ne visagalis juk esi,
Nevertas to, ką dėl tavęs dariau.