rašyk.lt: Kūriniai / Ugnė LA / Akimirka ir manęs nebėra :')

Ugnė paskutinį syk pažvelgė į akmenuką gulintį delne. Stipriai suspaudė kumščius ir šoko po pirmojo priartėjusio automobilio ratais. Skausmas, kurį staiga pajuto, buvo nedidelis. Ji gulėjo vidury kelio ir nežinia kodėl prisiminė kažkada vaikystėje skaitytą Jono Biliūno „Kliudžiau“. Tą vargšę katytę. Galvojo, ar ir ji dabar taip atrodo. Skruostu nuriedėjo ašara. Tokia vienintelė.
- Tu niekada taip ir nesužinosi kaip aš mokėjau mylėti žmogų...

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-15 13:50

Lengvai

pirma - "feisai" pavadinimuose netoleruotini;
paskutinį syk - vienas žodis;
Tokia vienintelė. - kokia tokia?
- Tu niekada taip ir nesužinosi kaip aš mokėjau mylėti žmogų... - kas čia? ašara?
kas antram sakinį skyrybos nėra.

kabinėjuos? kabinėjuos.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-13 12:32

Laukinė Obelis

Bijau, kad mano komentaras gali būti ilgesnis, nei šis KŪRINYS, todėl dedu tašką.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-08 21:34

Gaisva

Tarp Anos Kareninos ir J. Biliūno "Kliudžiau", nors iš teksto ilgio galima pamanyt, kad anekdotas, iš turinio, beje, irgi.
Tai kaip čia iš tikrųjų, m?

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-08 08:46

Princesės avių neaugina

Am, kas čia? Toks mini išgyvenimas ar tik bandymas pasijusti lengviau?
Nothing speacial, my friend :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-08 02:21

išprotėjusi

OMG, prašau rašyk toliau, kodėl jai šitaip nutiko? Va šitas yra nerealu "-Tu niekada taip ir nesužinosi kaip aš mokėjau mylėti žmogų..." :))

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas