Niekingos svajonės ištirpsta gerklėje.
Graužia varvantys lašai tarsi sieros mišiniai.
Jaučiu kaip čirška deginama širdis,
Užuodžiu tą beprotišką dvoką.
O tu pjaustai venas, aortas ir bet ką,
Kas leidžia plakti mano širdžiai.
Savanaudis mylėtojas.
Smaugiu savo mintis,
Taip korupciškai dievinančias tave.
Velniop dorybes –
Šiandien aš tavo kančia.