Penkiskart koreisi – vis virvė trūko,
šeštą septintą – kilpos užmegzti
n e b e s u g e b ė j a i...
xxx
Kaimynų šunį aprėkei, laiptinėj nusispjovei
plastmasę, popierių ir kitą savo šlamštą
į bendrą konteinerį pylei
senutei koją pakišai
man po balkonu deginai seniai rašytus laiškus
pradūrei padangą, nešvankiai rašinėjai
ant mano dulkino mašinos lango
akis nudūręs išmaldos prašei
nutaisęs liūdno vaiko miną.
Įsiropštei vėliau, kur ropštis nederėtų
gudriau nei Edeno žaltys
apsivyniojai apie kaklą jauną
baltą
liauną.
Pasmaugei.
Viena konvulsija. Ne dvi. Ne trys.
Nešauksiu „Žilvine, o Žilvinėli, atplauki kruvina puta“!
Žalčio širdis ledinė
kiek glaustum, šildytum, myluotum
karštų atodūsių, sūraus vandens išlietum
Žvynai į pūką nepavirs...
O gaila gaila
šiais metais irgi ne madoj
Žalčio odos rankinė
(tad kur tave dabar man dėti?)