Lyg žiedlapis purus

Lengvai ranka braukei,
Per mano šaltą skruostą.
Bet aš pajust nebegalėjau,
Tik žvelgt iš šono sugebėjau.
Seniai manoji dvasia išejo,
Paliko šaltą kuną.
Paliko ir tavę,
Stovinti ir žvelgianti.
Drėgni skruostai,
Paraudusios akys.
Atleisk už skausmą,
Aš nenorėjau.
Tiesiog man laikas,
Palikti šaltą kuną,
Palikti verkianti tavę.