Rašyk
Eilės (72765)
Fantastika (2185)
Esė (1500)
Proza (10274)
Vaikams (2486)
Slam (49)
English (1097)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Iškart noriu prisipažinti: visuomeniniu transportu nevažinėju. Tačiau kartą važiavau ir paliko didelį įspūdį. Ne, tikrai ne aplinka, bet ta žmonių kaita. Kiek skirtingų žmonių ten galima išvysti. Nuo nieko nesuprantančio pagranduko iki viskuo nepatenkintos senutės. Mano kelionė troleibusu nebuvo labai ilga, bet spėjau įsižiūrėti į keleta veidų…
Į troleibusą įžengė jaunas vyriškis. Iškart matėsi, kad bilietuko neturi. Aš buvau teisi… Nors pasimetęs per daug nebuvo ar bent jau stengėsi atrodyti nepasimetęs. Tarp kitko visai simpatiškas jis buvo, bet man šiek tiek per senas – pagalvojau aš. Kaip tik tuo momentu jis prie manęs priėjo ir paklausė ar gali prisėsti šalia. Keista… Nesitikėjau, kad dar yra išlikę tokių mandagių žmonių, na bent jau troleibusuose tikrai labai retai sutinkama žmonių kurie klaustų ar galima prisėsti šalia. Maniau, kad pradės su manimi kalbėti ir net paprašys man telefono, bet tas keleta stotelių, kurias jis važiavo nieko nepratarė tik nuliūdosiomis akimis žiūrėjo pro langą ir rodės, kad labai nori savo neapsakomo liūdesio priežastį kam nors papasakoti, bet jis tylėjo. Man jo pasidarė gaila, bet aš irgi tylėjau. Neturėjau nuotaikos su kuo nors užmegzti pokalbio. Norėjau paprasčiausiai grįžti namo be nuotykių. Jis atsistojo ir mandagiai tarė, jog jam buvo malonu su manimi pabendrauti. Aš visąlaik tylėjau, nieko jam nesakiau, buvau tarsi numirusi, o juk jis buvo toks mandagus. Reikėjo man nors šiek tiek pagarbos parodyti, bet buvau per daug išsekusi. Jis išlipo iš troleibuso ir aš dar ilgai jį stebėjau ir žinojau, kad jis jaučia, kad jį stebiu. Man buvo baisu, nes maniau, kad jis net jaučia ką aš galvoju. Deja, daugiau niekada jo nemačiau. Iš tikrųjų net neprisimenu kaip jis atrodė, bet man net nereiktų prisiminti, atpažinčiau jį iš jo mandagaus bendravimo. Greitai privažiavau ir savo stotelę, bet išlipti nesinorėjo todėl pasilikau troleibuse, nenorėjau grįžti namo. Tik ne šiandien. Reikės, bet visvien stengsiuosi grįžti kuo vėliau. Taigi likau. Maniau, jei kitoje stotelėje prie manęs niekas neprisės išlipsiu, jei prisės pradėsiu bendrauti su prisėdusiu žmogumi. Prisėdo… Panašaus į mano amžių vaikinas, ne itin išvaizdus, plaukų ant galvos neturėjo ir buvo apsivilkęs treningus, jaunatviškai kalbant: prie manęs prisėdo "forsas". Nuo jo dvokė cigaretėm ir alum. Ir jis aišku nepaklausė ar gali prisėsti šalia, jis net nesėdo, jis įgriuvo į tą kėdę. Prižadėjau sau, kad su kuo nors kalbėsiu, bet savigarba man su juo kalbėti neleido, bet man to daryti net nereikėjo, jis pats pradėjo kalbėti. Pirmi jo žodžiai buvo šlykštūs: "hi girl". Apsimečiau, kad jo negirdžiu, bet pasielgiau blogai, nes jis tada pradėjo garsiai rėkti ant manęs, kad aš jo vengiu tik todėl, kad jis plikas ir pan. Aš labai ramiai jam atsakiau, kad tai ką jis pasakė yra tiesa tik dar reiktų pridurti tai, kad nuo jo dvokia. Keista, maniau jis dar labiau pradės ant manęs rėkti, bet jis paprasčiausiai atsistojo ir kreivu žingsniu nuėjo prie troleibuso durų ir pradėjo jas spardyti. Man jo pagailo, aš atsistojau, nuėjau ir pasakiau jam, kad jo labai atsiprašau už tokius blogus žodžius, neapkęsdama savo melo iškart nuėjau. Nenorėjau pratęsti pokalbio taip pat bijojau jo žvilgsnio todėl net neatsisukau, bet kai atsisukau jo jau nebebuvo. Jis paprasčiausiai dingo. Tada pamaniau, kad visuomeninis transportas tikrai ne geriausias būdas praleisti laiką todėl jau kitoje stotelėje iš troleibuso išlipau. Kur eiti nežinojau todėl nužingsniavau kur vedė kojos. Pati nesupratau kaip atsidūriau parke, netoli namų. Labai sušalau, juk vis delto žiema. Nežinojau kur eiti, kad sušilti todėl vėl įžengiau į troleibusą. Net nežinau į kokį ir net nežinojau kur jis mane nuves. Apžiūrėjau troleibusą ir atsisėdau prie simpatiškos merginos. Na, kiti jos simpatiškos nepavadintų. Ji buvo apsirengusi visa juodai, makiažas buvo taip pat juodas ir ant kelių laikė gitarą. Iškart, kai atsisėdau pamačiau, kad bendrauti ji nelabai nori todėl sedėjau ir tylėjau. Gi ir pati nelabai šnekėti norėjau. Tik vėliau pastebėjau, kad ji – kaip ir aš, visai nesiruošia išlipti iš troleibuso, na nebent jos stotelė paskutinė. Ji atsisuko į mane ir tarė: "ar greitai žadi išlipti?", atsakiau, kad nežinau. Tada ji paklausė ar aš bent žinau kur važiuoju. Atsakymas buvo toks pats. Tada vėl ta tyla. Ji kažkodėl pradėjo man nebepatikti. Troleibuse nebuvo daug žmonių. Kaskart tik girdėjau vairuotojos balsą: "sekanti stotelė tokia… paskui bus tokia". Neiškentusi tariau pakeleivei, sėdinčiai šalia manęs: "lipam iš čia, tiesiog negaliu klausytis tos vairuotojos balso". Ji nusišypsojo ir jau kitoje stotelėje vėl lipau iš troleibuso, bet šįkart jau ne viena. Ji atsisėdo ant žemės, išsitraukė gitarą ir pradėjo kažką groti. Man patiko tai ką ji grojo, bet žinojau, kad ir kiek mes šnekėtume, kad ir kiek mes juoktumemės – mūsų keliai jau šiandien išsiskirs. Paklausiau jos kur ji važiavo, ji atsakė: " Į niekur, bet žinau viena – iš ten grįžus nebūčiau". Tada nusišypsojau, bet, kai grįžinėjau namo supratau ką ji turėjo omenyje. Juk dažniausiai negrįžtame iš mirties. Tiksliau niekada negrįžtame iš mirties. Ta paskutinioji stotelė būtų me šiaip paskutinė, tai būtų buvus paskutinė jos gyvenimo stotelė. Ties ten ir būtų baigęsis jos gyvenimas. Vėliau ji man pasakė, kad aš visada būsiu jos širdyje, nesupratau jos, bet vistiek džiaugiausi, kad kažkas man įteikė vietą savo širdyje. Tik tada pastebėjau, kad jau vėlu ir turiu grįžti namo. Daug galvojau grįžinėdama namo, bet telieka tai mano paslaptis. Štai tokia buvo mano kelione troleibusu.

Dabar aš sulaukiau savo gyvenimo paskutinės stotelės...

                              Labanakt.
                                              Gerda
2003-11-04 15:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 16 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-24 12:34
Anglis Raudonsnapė
Vat dabar tik perskaiciau ir man ziauriai patiko:)))dievinu romanus;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-11 22:39
IcEteAtE
Aciu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-05 23:30
Michinjon
Ka as galiu pasakyti... Prisidedu prie daugelio- grazu.... =)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-04 21:46
IcEteAtE
heroinas: teip zinau as pati tei pastebėjau, taciau būtent tą ir norėjau pabrezti ta savo nuotaikų kaita kaip ji greitai keiciasi ir viskas gali net pavirsti aukštyn kojom tik dėl nuotajkos kajtos.

O dėl įrašo tu tejsi, bet būtent tajp ir norėjau parašyti, norėjau pabrėžti troleibuso monotoniškumą ir būtent mintyse įsivaizduoju tą troleibuso vairuotoja tokia seną ir susiraukusią, kuri rėkia kokia stoelė sekanti. Na bet cia tik mano mintys :) :) BET tikraj labai aciu uz kritika :) :)

pasikyduz : aciu

/me : gal... Bet as zudytis nesiruošiu, nebijok... Juk taj tik kūrinys. Tik mano eilinės blevyzgos ... :) :)

Psiche : zinai ziuriu cia radau savo kūrinių tikrą megėja :) :) liabai fajnai kai kazkam tejp liabai patinka mano kūrinukai :) :)

Kill Em All : Aciu

  Ir visiems jums didelis buciukas :*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-04 21:25
heroinas
kūrinys tikrai liuksiškas. bet :)
"Neturėjau nuotaikos su kuo nors užmegzti pokalbio. Norėjau paprasčiausiai grįžti namo be nuotykių" o poto "bet išlipti nesinorėjo todėl pasilikau troleibuse, nenorėjau grįžti namo"- tai apsispręsk vieną kartą norėjai namo ar ne.
"forsas"- nėra eilinis plikas spaiglys su treningais.
ir visada maniau, kad troleibuse įraša paleidžia su stotelių pavadinimais :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-04 19:32
pasiu
grazu///
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-04 19:24
/me
/me
Ar man paranoja, ar aplinkui visi žudosi?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-04 18:51
en den dū
;*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-04 18:49
en den dū
ak ;) paskutine stotele...
dabar ir as pradejau galvoti... nes paskutineje stoteleje daznai islipu... Kazkada Tai bus paskutine gyvenimo stotele...
Bet nuostabuuu... ;)) liabaj grazhu... nezhinau, bet shitame kurinyje slypi gyvenimo ir mirties tarpas. Taip, gyvenimas... Jis toks paslaptingas... Labai nuostabi ir ta mergina, kuri kalbejo apie ta gyvenima taip nuosirdziai, idomiai ir nepakartojamai... ka as galiu besakytiii... Tiesiog Aciu uz tokius nuostabius kurinius, kad galiu juos skaityti... :) Nuostabu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-04 16:48
Kill Em All
aš irgi mėgstu stebėti žmones troleibusuose :) ... kūrinukas baigėsi labai paslaptingai, ir tas mane žavi :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą