* * *

– – – akmenėlis vandens paviršių
palietė tūkstantį kartų

žydėjo vanduo tarsi pieva
skaidrų pavasario vakarą
laukiant akmens besugrįžtant

taip lengva žvelgti pirmyn
sukeitus pasaulio dalis regėti
mergytę lipniais nuo pienių delnais

ji bėga per žydintį vandenį
į mano rankas – – –