vienas ir lengvai girtas grįžinėju namo
matau porą britų melžiančių seb bankomatą;
bomžą gnaibantį bykus iš pica-jazz peleninės,
noriu pasiūlyt jam cigaretę, bet pavengiu jo
kibių istorijų, kritusio šuns moralumo,
gal net kiek bijau užsikrėsti ta tuštuma
kuri visus akylai prižiūri - -
užtenka tik lengvo trakšt visatos medžiagoj
ir tu gali likti nuogas prieš klykiantį vakuumą;
paskui stebiu miesto šviesas,
troleibusų laidus kurie mus
sujungia, matau kaip
dangus blykstėli, artėja audra
todėl paspartinu žingsnį.