Visko man užtenka
Šiandien ką turiu.
Savo likimo kraitį
Su savim nešu.
Kas buvo, ko nebuvo-
Visai tai nesvarbu,
Kad veidrodžiai meluoja
Juokiuosi ir tikiu.
Tik noriu dar matyti
Dienas aušros glėby,
Saulėlydžiai kaip skęsta
Juodam nakties šuliny.
Ugnelė dar žėruotų
Šeimos židinyje,
Alyvomis kvepėtų
Pavasariai kieme.
Dalinti meilę, gėrį
Visiems, kuriuos myliu
Ir šypsenas matyti
Mylimų žmonių.
Kas buvo, ko nebuvo-
Visai tai nesvarbu.
Akimirkom džiaugiuosi-
Vadinas gyvenu.