Miško paklodė užtvėrė kelią Saulei
Sustojo debesys dangui
Pradingo šito miško fauna
Ištižo vasaros medus
Negrįž diena į šį pasaulį
Čia liks tik šaltis ir tamsuma
Išmesim akinius nuo Saulės,
nes jų mums jau nereiks nešioti niekada
Ir šypsosi juoda dangaus paklodė
Žinodama, kad niekur neis jau niekada
Mes nebežinom ką reiškia žodis Saulė ar lietus
Mes tik beviltiško pasaulio - mažyčio pragaro dalis


Sekretas








