Laimės kalvis

Aš merdėjau savim, aš taip skaudėjau...
Raudojo naktys - gyvnašlės rytų,
Toks užsiėmęs rodėsi kūrėjas -
Nespėjo perspėt, kad ateisi tu,

Paliesi delną - kryps likimo linija
Net patikėsiu, kad ir vėl trapi.
Ugnim ir akmeniu gėlas prisijaukinęs,
Baldakimus kalčių perpus kerpi

Taip vyriškai, tarsi dresuotum geležį,
Lyg prie altoriaus vestumei dukras.
O aš, jau keliskart, jaunystę persūdžius,
Nenoriu abejinga apsimest.

Net jei nebūsim, sykį buvę esame
Akimirką, vienas kitam kažkas
Tu prikalei prie mano durų pasagą
Tavam švarke aš persiuvau sagas...