graži
pavasario naktis
tyli rami ir paslaptinga
joje
ištirpsta praeitis
o sodai žiedlapiais nusninga
pakvimpa
žemė ir laukai
alyva po seklyčios langu
o šviesūs
debesų šilkai
pajudina žvaigždėtą dangų
ir svaigsta
sukasi galva
mėnulis košia mėnesieną
pakluonėj
laižo ją šuva
tarsi palietą šviežią pieną