Vis dar (Jam) (Poezijos Popietės skaitymai)

aš dar prisimenu
tuščiom gatvėm
nuogi šešėliai
vėjo plakami
prieš naktį
užgesta žvakė
vaiko rankoj
ir senas sulaukėjęs tėvas
į langą beldžiasi
žalsvom beržo šakom
bet tai ne kraujasapno rūdys
lašės
į užmirštą vienatvės taurę
kai sidabrinės kregždės nardo
dienų tarpupirščiais
mano kūnas
kvepia
lietumi ir rudeniu
ašaromis ir liūdesiu
tu liksi
delno linijoj
kaip lieka mažytis randas
atminties žemėlapy
pasiklydęs laivas paneria
į šaltį
išnykimo lietų