Rašyk
Eilės (72408)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 56 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





agricola agricola

Pasikartojimai (14)

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: shar


(mažosios esė)

Paskutiniu metu per mūsų tolerantiškąją ir politkorektiškąją senąją Europą ritasi banga atvirkštinių įvardytiems epitetams banga.
Net ramioje, tylioje Švedijoje į parlamentą pateko nacionalistinių pažiūrų deputatų, bene septynetukas, nuo ko pašiurpo patys švedai ėmė prieš kažką (?) protestuoti, patys išrinko ir patys protestuoja prieš save.
Prancūzijos prezidentas veja čigonus į Rumuniją namo, o parlamentas musulmonėms uždraudžia slėpti veidus po savo skaromis.
Vokietijos kanclerė kalba apie didžiausią problemą – imigrantus.
JAV protestai prieš  mečetės statybą netoli rugsėjo 11-osios  tragedijos vietos.
O kur dar mažesnės šalys su ne mažesnėmis problemomis susijusiomis su tuo pačiu reiškiniu.
Kas jau kas, o jeigu ir ramūs suomiai irgi kalba kaip nacionalistai, tai gal tada reikia pradėti atšaukti politkorektiškumo miražą ir pradėti „rimtai“ su nenorinčiais integruotis imigrantais kalbėtis (liūdnai juokauju, bet galvoju gali visko būti tuo klausimu, gal ir naujų kokių Baltramiejaus naktų, istorija kartojasi, o žmonės juk nesikeičia, tai kaip jai nesikartoti...).
Įdomus faktas yra tai, kad ta, kol kas švelni nepakantumo  „banga“ prasideda didžiausiose ir įtakingiausiose ES valstybėse.
Politkorektiškumas ir tolerancijos fundamentalistai kalę mus kaip homofobus, dabar turi persižiūrėti savo šalyse atliktų tyrimų rezultatus, kaip čia išeina, kad tokie tolerantiški ir politkorektiški pagal apklausas piliečiai ima štai ir išrenka nacionalistuojančias partijas į parlamentus?
Gal dar paaiškės, kad tie vakarų biurgeriai yra tik dideli melagėliai, kurie viduje yra rasistai, seksistai, nacionalistai ir šiaip visokio plauko aferistėliai, o ne kaip mes sąžiningai sakantys, kad nenorim kaimynystėje čigonų, homoseksualų, narkomanų ir kitokių, nes nesijaučiam saugūs dėl jų specifiško gyvenimo būdo.
O senoji Europa ko gero tais savo veiksmais demonstruoja, kad yra priartėjusi prie „Karakalos slenksčio“.
Nepamenantiems istorijos skubu priminti, kad 212 metais Romos imperatorius Karakala priėmė ediktą, kuriuo visiems laisviesiems imperijos gyventojams suteikė Romos piliečių teises, šis ediktas paspartino imperijos barbarizavimosi procesą, arba vidinės dezintegracijos poslinkius, tai reiškė mūsų kalba tik vieną, kad romėnai nebepajėgė asimiliuoti savo užkariautose teritorijose gyvenančių žmonių.
Dar gražiau, 247 metais kai amžinasis miestas šventė savo tūkstančio metų jubiliejų, jį valdė arabų šeichas – imperatorius Pilypas Arabas (244-249), neilgai valdė tiesa, bet tada tokie jau buvo laikai, kai kariai rinkdavo imperatorius.
Nes, kaip teigia savo knygoje Nepasiskelbusioji imperija Z. Norkus, peržengus „Karakalos slenkstį“, imperijos nustoja būti imperijomis griežta ir tikslia to žodžio prasme.
O juk ES ir Romos imperija savo esme yra panašios daugiau negu teritorijos dydžiu, tai pastebėjo dar F. Felinis statydamas filmą Satyrikonas, pagal to paties pavadinimo Petronijaus romaną.
Petronijus iš viso labai gerai diagnozavo irimą civilizacijos, o maestro Felinis tai perkėlė į kino ekranus. Dabar reikėtų dažniau žiūrėti bent jau šį filmą, jeigu skaitymas gali atrodyti nuobodus.
Ar žiūrėdami šį filmą mes nepasijusime romėnais, besirūpinančiais tomis pačiomis problemomis, paskendę vartojime, gyvendami ir melsdamiesi visokiems aferistams, praradę bet kokį gyvenimo džiaugsmą, dėl neaiškaus palikimo galėdami žiaumoti lavoną (viskas iš Petronijaus).
Istorija mėgsta pasikartojimus, nes niekas iš jos pamokų nesimoko, o kartojimas juk yra išmokimo pagrindas.
„Karakalos slenkstis“ peržengtas ar ne parodys greita ateitis, kuri neturėtų bauginti, nes galima ir statistiškai pasižiūrėti į visą šitą reikalą ir paguosti save, o kiek jau tų civilizacijų žuvo nuo tada kai turime raštą, ir kiek iki jo, apie ką nežinome?
2011-05-06 13:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-09 22:52
Ugnė Byrė
Sovietų Sąjungoj nacionalizmas lietuviškas buvo gerai, o štai ES jau blogai? Ar tikrai ES tik ekonominis vienetas? Priklausyti gėjams ar kitai grupuotei geriau nei savo tautai? Būkim ir toliau nauneimais...Tokioj terpėj ir suklesti radikalusis nacionalizmas, su tautiniu orumu maža bendro turintis...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-09 16:01
pilkė_
Labiausiai "veža" tai, kad rimti dalykai pasakojami pokalbio prie pypkės ir alaus stiliumi :))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-08 15:49
Agricola norėčiau su jumis susisiekti ir pakalbėti.turiu jum pasiulimą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-07 23:39
shar
klasika žanra ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-07 12:37
Pranas
Politika yra politika, jinai net ir į esė įsiskverbia. Aš gi politikas jau nedidelis.
Būkime drūti, bet nepersistenkime, o į vertinimus nekreipkime didesnio dėmesio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-06 20:34
Ana_Žeins
Bibliotekininke,pritariu,ir aš jų bijau...Šiandien neįtiks anie,o rytoj-mes...O už esė-penketukas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-06 13:41
bibliotekininkė
Bijau aš tų nacionalistų, jie man nepatikimi ir neprognozuojami atrodo.. Keistos, nesuprantamos man jų idėjos, per griežtos pažiūros. Aš už meilę artimui:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą