Lėlytė

Tu sukūrei mane kaip lėlę - medinę... Galbūt aš bent kiek panaši į Malviną? Bet ne... ji gražuolė, o aš tik eilinė medinė lėlė - medinėm kojom, medinėm rankom ir net neturinti širdies, kaip Onutė... tokios saldžios, saldaininės širdies...

sukūrei mane tam, kad žaistum?.. tik per atstumą... žiūrėdamas į mane su binokliais ir juokdamasis garsiai garsiai, o aš tik medinė lėlytė - be jausmų ir netgi be širdies...

žinau atsibosiu aš greit ir išmesi mane, bet prašau, nemesk į šiukšlyną... Geriau sudegink arba atiduok tam berniukui, kuris sėdi invalido vežime... Tik nemesk į šiukšlyna!!! Maldauju!!!

O gal atiduok mane vargetai... Jis įsimes į kuprinę ir eis kraujo keliais... O aš tik maža medinė lelytė - lydėsiu jį, kol ir jam atsibosiu... Tada jis sudegins mane, bet aš nebijau, nes žinau, kad degdamas mano kūnas medinis, suteiks kažkam šilumos bent vieną naktelę...

TIK PRAŠAU NEMESK TU MANĘS Į ŠIUKŠLYNĄ!..