Pyktis

Neslėpiau pykčio, nes jis naikina,
paslėpiau priežastį, kuri nokino,
nelemtą veiksmą, kuriuo aš trokau,
pakilti aukščiau virš kūrėjo sosto.

Pagieža kelis kartus širdį jau lankės,
jos suodžiuose paskendo kančios,
nelabą ugnį uždegus lemčiai,
sužvango priešais pakelti pančiai.

Stiklinės akys visai be proto,
kaulėti pirštai ant lango grotų,
tai ką turėjau seniai pradingo.
Nereikia nieko ir pyktis dingo.