Nebeprisikiškiakopūstėliaudavome

N ebereikia seniai
E iti
B asomis
E žiukų glostyti
P risirpo jau vasaros
R asas visas išverkė
I šaugtos suknelės
S apnuose sako
I nercija dabarties
K etina pavogti
I šsispildymus Tavo
Š aukia nerimas
K utendamas burną bežodę
I r priekaištauja
A ugti juk reikia palengva
K ad neįsitaisytų
O pa
P o širdimi
Ū ž lango miestas, o
S apnuose vėl
T ėviškė
Ė glis Verbų sekmadienį
L iesdama šešėlius mąstau ar
I šseko vaikystė
Ar gyventi su ja nebemoku
U žtad
D abar pulkai praregėjimų -
A ugantį mokinu
V ertinti akimirką
O buolį
M ažą mažą
E žiuką.