dar pagalvosi… tėvui

dulkė ant stalo kur raikė tėvas duoną
jausmų trupiniai nematomi
ir voratinklis kampe vos įžiūrimas skersvėjų blaškomas

taip pasitiks namai iš kelionių kai jau nėra kur eiti
kai jau nėra jėgų  visko gailėtis
ir ko ieškai čia nežinai esi svetimas

tai dulkei nerūpi netvarka laikas tylom siautėjęs
savo teises deklaruoja vien samanos
kurios taip pat nėra amžinos
tačiau kantresnės už žmogų

kantresnis ir nuovargis
lenkias jauti prie peties
dairais kur prisėdus pagalvot ko sugrįžai
po tiekos metų savojo karo ir tvano
nervinio šoko smogo ko

į paprastą būvį prie lauko kur karvės dar ganės
meni tad rodos kad tiek ir užtenka nekenti savęs
nuolaidžiauji silpnumui kurs kojas staiga pakirto
tad prisėsi dar pagalvosi
po laiko
pagalvosi…