Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dėmesio! Nepaisant Rašykų administracijos pastangų apsaugoti vaikus nuo neigiamos informacijos, pakartosiu pati:
Vaikai, kurie jaučiate, kad jums dar negalima skaityti nešvankybių - praleiskite tai. Antraip autorė už kriminogeninę padėtį šalyje neatsako.





KARJERA

Onutė pasivertė ant nugaros ir beveik laiminga įsispoksojo į auksiniais tapetais dekoruotas lubas. Jautėsi pridususi ir susijaudinusi. Sulenktos kairės rankos delnas ilsėjosi ant minkštos partnerės krūties, ji netgi išdrįso pirštais spustelėti apvalumą.
- Aš dar kai ką moku, - sumurkė Deimantė, glostydama juodus Onutės plaukus. – Jeigu dar turi jėgų.
- Tai kad beveik nebe...
- Vargšelė, - mergina nusišypsojo. – Žinau vieną dalyką, kuris tave iš karto atgaivins. Jeigu padėti ranką štai čia ir įkišti pirštą...
- Ee... palauk, Deimančiuk, - išsirietė visu kūnu Onutė, kad tik partnerė neįkištų piršto kur nereikia, - Aš... net nežinau, kaip tau pasakyti. Man labai nesmagu...
- Tu pirmą kartą myliesi su kita mergina?
- Eee... taip, bet ne tai. Aš... norėjau su tavimi labai rimtai pasikalbėti. Apie tavo darbą. Apie tai, kuo tu užsiimi ir... žodžiu, apie visą šitą reikalą.
Deimantės akys susyk atšalo, ji atsistojo ir užsimetė peniuarą.
- Tu žurnalistė?
- Dėl Dievo, ne! Argi aš dulkinčiausi su tavimi dėl kažkokio straipsnio?!
- Dvi jau dulkinosi. Velnias tave žino.
- Aš NE ŽURNALISTĖ, - paneigė Onutė. Ir pasijuto labai nesmagiai.  – Aš... noriu tapti tokia, kaip tu.
- Elitine prostitute? – atsisėdo ant lovos krašto nustebusi Deimantė.
- Jo...
- Ir tu nori, kad aš tave išmokinčiau?
- Jeigu tau nesunku...
- Ir tu nori tapti mano konkurente? – gręžė Onutę skarbus aukščiausios klasės kekšės akys.
- Na, aš suprantu...
- Ir tu nori vėliau mano klientus galbūt persivilioti?
Onutė sudejavo. Ji visgi buvo ekonomikos studentė ir žinojo, kad už dyką arklys arklio nekaso. O ypač rytų Suvalkijoje.
- Na, aš taip negalvojau, bet visiškai tave suprantu...
- Gerai, - gūžtelėjo pečiais Deimantė.
- Ką??? – atvipo Onutės lūpa.
- Sakau, gerai. Vis tiek šitame mieste aš vienintelė tokia, antra nepakenks. Ypač švenčių dienomis, kada jaučiuosi ypač padėvėta.
- Bet... – apstulbusi Onutė klapsėjo akimis, nesugalvodama sekančio sakinio. O sekantis sakinys tyčia neketino ateiti pas Onutę. – Bet aš dabar visai be pinigų, paskutinius tau ką tik atidaviau...
- Aišku, - apniuko Deimantės veidas.  O tada vėl nusigiedrijo, - bet tu man sumokėjai už visą vakarą, o vakaras dar nesibaigė. Žodžiu, turim sočiai laiko mokslams, brangioji. Be to, Velykos artėja. Turėsime abi ką veikti. Tai nuo ko pradedame?

---

Išėjusi į laiptinę ji jautė, kaip virpa kojos. Jeigu Tadukas žinotų, kad ji krizės akivaizdoje paskutinę tūkstantinę prostitutei paaukojo... Aiiii, geriau net negalvoti.
Ir Onutė vis dar buvo skolinga psichologei – kekšei Žozefinai septynis su puse tūkstančio. Už pokalbį apie meksikietiškus serialus. 
-Velnias! – trinktelėjo į laiptinės sieną, - ir aš su moterimi permiegojau! Kur nusiritau, po velniais?! Ką man Jurga pasakys?!

---

- Su mergina?! – kone į orą pakilo Jurga, o jos akys buvo apvalios apvalios. – Rimtai???
- Ai, tik nešokinėk...
- Papasakok, kaip ten buvo!
- Seksas, orgazmas... – nesismulkino Onutė. – Man tavo pagalbos reikia.
- Pinigų neskolinu, - susyk atšalo draugė.
- Žinau, kad neskolini. Man tavo kambario reikia. Drabužiams pasidėti ir makiažui pasidaryti. Dar turėsi man plaukus retsykiais susukti. Aš Tadukui nepaaiškinsiu, kad namuose bordelį atidarau.
- O tai šičia jau galima?!
- Porai kartų, - atkirto Onutė akmeniniu veidu. – Po to aš viešbutį išsinuomosiu.
- Man kažko į ekonominę logiką nepanašu, - suniurnėjo bankininko dukra, - tu tokia tikra, kad pinigai upėmis plauks?
- Pabando neplaukti... – niauriai burbtelėjo Onutė. Ir susyk prisiminė pirmą Deimantės pamoką.
Jos veidą nutvieskė saldi šypsena ir ji žengė prie Jurgos, seksualiai kraipydama klubus.
- Brangioji, padarysi man mažą paslaugą, aš tau būtinai atsilyginsiu, - sumurkė į kairę Jurgos ausį ir lyg netyčia palietė šios krūtinę.
- Atšok velnio išpera! – pasibaidė ši. – Gerai, tiek to. Susitarėm.
- Dar vienas minkštas... klausimas, - neatstojo Onutė, - Gal žinai kokį simpatišką turtuoliuką, kuris norėtų vakarais ciku caku?
- Darom taip, - atšlijo nuo Onutės išraudusi Jurga. – Aš tau suku plaukus ir darau makiažą, o tu nebandai manęs paversti sutenere. Susitarėm?
- Okėj, - gūžtelėjo petuką Onutė, viduje džiūgaudama, kad Deimantės patarimai veikia.

Iš tiesų ten buvo visas kalnas patarimų. Elitinė turėjo būti mandagi, apsiskaičiusi, protinga, pastabi, o reikalui esant – sugebėti suimti klientą už pautų. Be to, tai ne klientai renkasi etines, o elitinės klientus. Keistai skamba, bet Deimantė griežtai prigąsdino nelipti ant bet ko. Kad ir milijonus siūlytų. Jeigu jau siūlo – vadinasi, bus kažkas negero. Ir pinigus reikia imti iš anksto.

---

Vaikinukas buvo gal trejais metais jaunesnis už Onutę, vos sulaukęs pilnametystės. Ta proga jo draugai sumetė skrybėlę baksų ir nusprendė, kad tokiam pats metas prarasti nekaltybę.
Onutė net nepažvelgė į baksus, kaip to reikalavo nerašytos taisyklės. Ji bandė prakalbinti drovų vaikiną, kuris atsakinėjo trumpais „ee... jo... “ ir panašiai. Sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, jis buvo beviltiškas ir Onutė vos laikėsi nepratrūkusi keiksmais.
Tačiau jis buvo dailus, jo tėveliai turtingi, o liežuvis paprastai atrišamas per laiką. Onutė sutiko, baksai nusėdo jos rankinuke. Surinkusi Jurgos numerį  ji trumpai burbtelėjo „nešdinkis, brangioji, aš ateinu“. Ir nesvarbu, kur dabar reikėjo dingti Jurgai – jai labiau rūpėjo, kaip reikės atlikti darbą ir nesusimauti.

Jis pavežė ją iki vietos neseniai dovanotu BMW, nedrąsiai apsidairė po nepažįstamą rajoną, Onutei čiauškant raminančius žodžius. Ir tik kai Jurgos buto durys užsitrenkė su specifiniu užrakto spragtelėjimu, Onutės krūtį staiga suspaudė pirštai.
- O tu visai karšta pupytė, - pravėrė burną paauglys, degančiomis akimis nurenginėdamas ją.
- K.. ką? – nesitikėjo tokio persimanymo Onutė.
- Nesijaudink, pupa, drovus aš tik prie savo giminių. Ir nekaltybė mano – tik dėl giminių. O iš tikro aš dulkinęs ir gulsčiai ir stačiai. Turi ko nors geriamo?

---

Taip pakrypus reikalams, ji suabejojo savo sėkme, bet jau nebebuvo kur dingti. Jiedu išgėrė martinio, tada paauglys ją be skrupulų nurengė ir ėmė ją mylėti taip intensyviai, kad net dantys barškėjo. Matyt, buvo pornofilmų apsižiūrėjęs, nes ketino viską užbaigti pagal naujausią madą – ant veido. Bet Onutė laiku suturėjo.
- Kai susitiksi stoties mergaites, galėsi daryti ką panorėjęs, - švelniai paaiškino. – O dabar būk geras berniukas, baik kaip pridera.
- Nebūsiu aš geras! Aš jau penkiolika metų kaip labai geras!
- Kieeeek?! – atvipo Onutei lūpa. – Tai kiek tau metų?!
- Kiek reikia... Ko čia pariniesi, viskas čiki. Penkiolika man.
Onutė vos susilaikė neatšokusi. Sodoma ir Gomora, ne kitaip...
- Tai davaj, baigiu tau ant veido ir...
- Niekur tu man nebaigsi ant veido! – pasipiktino ji. – Nebūsi geras berniukas, tai aš pabūsiu bloga.
Sulig tais žodžiais apžergė jaunimą ir per dešimt minučių suvedė buhalteriją. Tada išdribo be jėgų.

- Vaau... – atsiduso nepilnametis, - dar nė viena su manimi nebuvo bloga. Tai taip... seksualu...
Onutė pažvelgė į jį viena akimi, nekęsdama savęs.
- Žodžiu taip, - krenkštelėjo turtuolio sūnelis, kildamas nuo lovos ir rinkdamas drabužius. – Tu niekam nepasakoji, kas čia vyko, o aš niekam nepasakosiu apie tavo tvirkinimus. Supranti, man reikia išlaikyti reputaciją.
„O man kiba ne! “ – pagalvojo Onutė, bet nieko neatsakė, tik linktelėjo.

---

Sakoma, geriausia reklama yra ta, kuri sklinda iš lūpų į lūpas. Nė trys dienos nepraėjo, kai ėmė plūsti visokie neaiškūs tipai, turintys daug pinigų. Onutė net suabejojo, iš kur tokių randasi Marijos žemėje. Sprendžiant iš laikraščių, valstybėje turėjo gyventi sauja elito ir bomžai. Sunkiai tikėtina pasirodė, kad tiek daug elito yra ne pačiame didžiausiame mieste. Onutė ir taip rinkosi, ir anaip, bet galų gale išėjo taip, kad priėmė juos visus. Vieni panašėjo į banditus su auksine širdimi, kiti – į visiškus nevykėlius. Ir visi jie buvo apsižiūrėję pornofilmų.

Jurgos apartamentai netrukus buvo išmainyti į vidutinės klasės viešbutį ir nebetrikdė jos draugės. Ši ir taip kaip apdujusi vaikščiojo po paskutinio judviejų pokalbio.  Ir tik nieko nenutuokiančio Taduko veikas niuko.

- Mano sąskaitoje tuoj bus vėjai, - pasiguodė jis vieną vakarą. – Buto nuomos tuoj neapmokėsime.
- Ėė... aš jau apmokėjau, - sumišusi pratarė Onutė.
- Tikrai? – nustebo studentas.
- Sukrapščiau likučius sąskaitoje, - sumelavo Onutė.
Ne jos vyrui žinoti, kad ji ne tik visas skolas sumokėjusi, bet ir sąskaitoje pūpso padori penkiatūkstantinė suma. Onutė pasijuto labai kalta. Bet nebuvo kas daryti.

---

Atėjo Velykos, iš užsienio sugrįžo emigrantai, dirbę pomidorų laukuose ir žuvies fabrikuose. Jie turėjo daug pinigų ir mažai smegenų, kad išspaustų kažką iš savo niurzgų žmonų. Porą kartų Onutei teko dirbti kartu su Deimante, o ištvirkimo viršūnė pasirodė vakaras su svingelių pora, kuomet jai teko apsimesti kliento žmona. Po visko ji išėjo drebančiomis kojomis ir nusprendė gyvenime nebeeksperimentuoti. Paprasto ciku caku turėtų būti per akis. Ir iš viso – pats metas viską...

- ... užraukti. – Pasakė ji Jurgai, kuomet abi vieną vakarą sėdėjo Jurgos bute, kalbėdamos apie šį bei tą.
- Kaip tai – užraukti? – nesuprato Jurga.
- Paprastai. Baigti. Aš gi padori mergina, manęs laukia ekonomistės karjera.
- Pfff... – nusijuokė Jurga.
- Žinau, pinigai menki, bet aš taip noriu, - užsispyrusi patvirtino Onutė. – Tik Deimantės gaila. Vėl jai vienai per šventes arti.
- Man atrodo, tau su galva prastai, - papurtė galvą Jurga. – Taigi čia tokie pinigai! Kiek dabar jau sutaupei, ką?
- Dvidešimt tūkstančių. Ir niekaip nesugalvoju, kaip reikės juos deklaruoti Tadukui.
- Loterijoje laimėjai, - paterė Jurga. – Bet ne, tu nesveika. Atidarei aukso kasyklą, turi klientų ratą... Dievaži – apie tave jau mano tėvo kabinete banko vadybininkai kalba! Tu visų geidžiama! Ir dabar taip imti ir užraukti?
- Negaliu aš taip, - sudejavo Onutė. – Mano sąžinė...
- Pamiršk, neturi tu jos, - kurstė velnio apsėsta Jurga. – Neturi sąžinės, brangioji! Bet užtai turi babkių kaip šieno! Ko tau dar reikia?
- Nieko tu nesupranti! – pasipiktino Onutė.

Kurį laiką abi tylėdamos mąstė apie skirtingus dalykus. Jurgai niekaip iš galvos neišėjo scena, kai Onutė neįprastu būdu išprašė iš jos butą porai kartų. Tas švelnus prisilietimas prie krūtinės, tas šilto oro dvelksmas prie ausies... brrrr!
- O jeigu taip paskutinį kartą? – suvapėjo Jurga džiūstančia burna.
- Ką? – nenorėjo sugrįžti iš horizonto Onutė. O horizontas nenorėjo jos paleisti.
- Sakau, jeigu taip paskutinį kartą padarytum už pinigus?
- Tu ką... Turi man klientą?
- Aha. Save.
Dabar Onutė žiopsojo į Jurgą baisiausiai pasimetusi, o ši išraudo kaip burokėlis.
- Aš tau sumokėsiu už vakarą, o tu pasimylėsi su manimi, - galop išlemeno pasiūlymą draugė.
- Nė už ką! – pašoko degdama Onutė. – Tai... tai prieš mano principus! Tai prieš gamtą, tai prieš... Bliamba, Jurga, tu ką???
- Trys tūkstančiai, - geriausia draugė vis dar buvo išraudusi, bet ne tiek. Dabar azartas žaidė jos akyse. – Trys su puse.
- Bet aš nė karto... ne...
- Meluoji, zaraza, dulkinaisi su Deimante. Keturi tūkstančiai. Be to, tu mane pažįsti, tai kas čia tokio?
- Tas ir yra, kad AŠ TAVE PAŽĮSTU! – užriko Onutė. – Kaip man po to jaustis?!
- Tu profesionalė, susitvarkysi. Tai kaip?
Onutė giliai kvėpavo, zulindama  grindis pirmyn-atgal.
- Negaliu savo ausimis patikėti...
- Penki tūkstančiai ir taškas, - Jurga patogiau įsitaisė ant sofos ir ėmė sagstytis tas kelias marškinėlių sagas. – Padarom tai ir galėsi baigti visus savo biznius. Pažadu.
- Tu velnio apsėsta, nešta ir pamesta, - sudejavo Onutė. Tada, mintyse murmėdama „sodoma ir Gomora“, žengė prie savo geriausios draugės.

---

Seksas buvo geras ir beveik be priekaištų. Sušilusios abi gulėjo ir žiūrėjo į baltas lubas, be jokių prabangos ženklų. Žinoma – prabangios čia buvo sienos.
- Vaaauuu... – nutęsė Jurga, glostydama Onutės krūtį. – Nuvarei mane kaip šyvą kumelę. Jeigu dabar aš kada nors atsikelsiu...
Onutė pažvelgė į ją, galvodama, kad viskas nėr taip blogai, kaip iš pradžių atrodė.
- Žinau vieną triuką, - pasakė, nuleisdama delną Jurgos pilvu. – Reikia tik čia ranką padėti ir pirštą va taip...

---

Štai taip užsibaigė Onutės karjera. Aišku, kurį laiką ji vis dar negalėjo atsiginti nuo klientų, bet užteko parodyti savo tikrąjį veidą ir visi atšoko. Liko tik didelė sąskaita banke ir mažai žinantis Tadukas. Šis vienintelis nieko jai nemokėjo ir ėmė viską už dyką.
Pats geriausias iš visų. Pats mieliausias.
Vienintelis.
2011-04-29 20:21
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-01 00:46
Šmadrija
Stengiuosi pernelyg tikroviškai nerašyti, kad kai kas va to antrojo varianto nepagalvotų. Be to, Onutė nedirbs prostitute visą gyvenimą - visgi ji padori mergaitė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-30 18:54
Mylista sutinka su viskuo
Gera pramoga, kaip visada. Onutė išlaiko savo charakterį, seku ją su šypsena.

Prostitutiško gyvenimo būdas skamba nelabai įtikinančiai. Kažkaip jau viskas ten labai lengvai ir maloniai sekasi. Pinigai byra, klientai entuziastingi, konkurentė - gailestingoji motina Tereza. Tema dėkinga, galėtų būti daugiau kliuvinių ir linksmų nesusipratimų. Pvz. koks įsimylėjęs vietinis Uspaskichas? Arba ją persekiojantis padoraus gyvenimo propaguotojas?  Ir sekso derybos su Jurga, nors ir linksmos, bet skamba falšyvai. Na, bet jeigu tas prostitucijos gyvenimas skambėtų tikroviškai, tai, ehm, reikštų, kad autorė turi labai lakią vaizduotę arba ... Na, tiek to, apie kitą variantą nekalbėsiu.

Smagu skaityti, Šmadrija, taip ir toliau.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-30 13:03
Pienių Bitė
Šaunus kūrinys. Nenueinama į visiškas detales, pasakoma tiek, kiek reikia :}
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-29 23:01
Mil2kas
wauuu... blem... :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-29 20:45
Pranas
Taip.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą