Nakties pakeleivis

žiemom ir vasarom išslinkdavo jis niekam žodžio nepasakęs,
beveidžiuose kaimynų languose šmėžuojant vakaro šešėliams,
su kone perregimu maišeliu, tvarkingai nulakuotais batais, 
stebėdavo, kaip veltui išsibarstęs laikas švieslentėn subėga,
ir brūžindavo numintus šaligatvius, žvangėdamas skardinėm,
įdėmiai stabteldamas prie šiukšliadėžių, tarsi šiek tiek iš šono, 
surinkdamas vienatvės likučius iš parkų, snaudžiančių vitrinų,
smilkydavo juos paryčiui pakibusiom miglom prie patefono