mano gyvenimas
kaip vandenynas ošia.
Kartais ramus, kartais banguoja.
Bangos suvirpina krantus,
suvirpina obelis.
Rieda obuoliai. Bet vienas
nuo kito netoli.
Obuoliai nuo obels netoli rieda.
Kartais žiūriu į naktį, tamsų dangų,
nusėtu skliaustu žvaigždžių
ir tikiuosi, kad žvaigždės it lakštingalos,
pačiulbės koks yra mano pašaukimas.
Bet jos tyli, svirpia žiogai.
Visa kita teks išsiaiškint pačiam.
Tam ir yra gyvenimas.


Dovis_ Pa






