mano gyvenimas
kaip vandenynas ošia.
Kartais ramus, kartais banguoja.
Bangos suvirpina krantus,
suvirpina obelis.
Rieda obuoliai. Bet vienas
nuo kito netoli.
Obuoliai nuo obels netoli rieda.
Kartais žiūriu į naktį, tamsų dangų,
nusėtu skliaustu žvaigždžių
ir tikiuosi, kad žvaigždės it lakštingalos,
pačiulbės koks yra mano pašaukimas.
Bet jos tyli, svirpia žiogai.
Visa kita teks išsiaiškint pačiam.
Tam ir yra gyvenimas.