lapių gyvenimas

Kartą viename tankiame miške gyveno lapių šeima. Tėvas lapinas, mama ir maži lapiukai. Tame pačiame miške taip pat gyveno ir pilkas vilkas. Kai tik pasitaikė proga, jis susigavo vieną mažą lapiuką ir suėdė. Labai sielvartavo mama lapė ir jokiu būdu nebeprisileido lapino artyn. Ką darys lapinas, susirado miške jis jauną laputaitę ir pasiprašė pas ją gyventi. Laputaitė buvo žvali, jos visa ola tviskėte tviskėjo nuo veidrodžių. Ji tik vartėsi pūkuose ir vis kvietė lapiną kartu vartytis. Nuo tokio gyvenomo ir meilės guolio labai išvargo lapinas. Ir štai galvoja, -negerai buvo su senąja pačia, bet dabar gyvenimas tapo nepavydėtinas ir jei toliau taip bus tai aš nusibaigsiu. Grįžo jis pas senąją savo lapę. Pagyveno porą metų, išpuošė olą ir vėl sušilo jų guolis. Atsigavo jo pirmoji pati ir pradėjo mėgautis gyvenimu. Niekuo nebesirūpina, tik guli pūkuose ir viskas. Išsirausė tuomet lapinas olą šalia. Galvojo pagyvens ramiai, bet kur tau. Pradėjo į senosios lapės olą lįsti įvairiausi lapinai, atklydę iš kitų miškų. Jie net apdrąskė senąjį lapiną kai tas mėgino kištis į senosios gyvenimą. Pasiėmė jis abu lapiukus ir su jais išsikasė naują olą kiek tolėliau, manė gyvens dabar ramiai, augins savo atžalėles. Bet ne, neleido jam senoji lapė ramiai gyventi. Vis ėjo pa ją į olą, vis glostė, vis laižė savo mažuosius vaikelius. Priėmė vėl lapinas senąją, bet ir į netoliese gyvenančią laputaitę slapčia žvilgčioti pradėjo. Ne tik žvilgčioti, bet ir užsukti retkarčiais į olą pradėjo. Kartu sugautą vištą smagiai ėdė ir naujų pūkų prisinešę kartu pradėjo įvairiausiais būdais smagintis. Ką darys senoji, pradėjo eiti prie šios olos ir netrukus pastebėjo įdomius vyro žaidimus. na, bet ką padarysi, jeigu toks gyvenimas. Nešė laputė nuo šios olos vyro ir naujos jo draugės dar neužbaigtus griaužti vištos kaulelius savo lapiukams. Ir staiga pastebėjo, kad lapiukai užaugo ir sau draugių ieškosi . Netrukus senoji vėl liko viena. Gerai pailsėjusi, išgražėjusi vėl patraukė savo senojo lapino žvilgsnį. Netruko praeiti kelios dienos ir naktys. ir laputaitė vėl pradėjo laukti vaikelių. Neužilgo  gimė trys gražūs maži lapiukai ir gyvenimo ratas, nei kiek nesustojęs, toliau sukosi. Ratas sukosi, bet  abu lapinai seno. Juos jau buvo galima  pastebėti kartu lakstančius po mišką ir ieškančius maisto. Po tiek daug įvykių lapinai olų jau buvo prisikasę tiek daug, kad jiems jau nebesvarbu buvo, kurioje oloje gyventi, kuriuose pūkuose vartytis.