susidūrimas su savimi

Kiek bičių pradūzgė pro ausis manas!
Kodėl aš esu čia? Čia, kur viskas taip beprasmiškai šalta ir nejauku, kur daugybė mėlynų veidų be dvasios, kur lavonai ridenas ties kojom///ČIA.
\\angelams plunksnas išroviau senovėj gilioj, dabar jomis veidą dengiuos;net tai, kas tikriausia mano gyvenime kažkodėl pastaruoju laiku neteko savo svarbos didžios.
ČIA saulė užgęsus, nagai jos nukramtyti braižo tavo odą švelnią;čia plaukai neplauti ant durų slenksčio pakabinti, rausvi;čia akinių stiklai nePOLIARIZUOTI madingai, UV - (minus, daltonikai) 666 pragaran;čia klaviatūroj išsiliejęs pienas džiūsta jau antra para; balkone skalbiniai rėkia, nes stingdantis šaltis jų minčių gijas vagia;čia botagais nuplakti kaliniai po antklode naktimis krapšto pridžiūvusį kraują;čia saulėgrąžų lukštai laiptinės grotose pakibę supas;ČIA, numirėlių šaly, Alisa paklaikus bėga kraujo ledinio upe, skęsta, į šnerves plūstantį juodą geležį traukia..
haha, čia viskas purvinai balta,
čia viskas AMŽINAI BALTA,
nes žmonės čia neskiria spalvų. gyvenimai balti, nes jūs daltonikai vargani