Mainai

O mylimas sūnau – žinai, 
koks juodas pistoleto vamzdis... 
Kulka - už kaltę
pasaulio šio paliegusio.
Meldžiu -
atleidęs pasitik, sušildyk!
Taip sunkiai čia nešiojausi
aš – tėvas -  tavo pietą.

Už gailesčio ribos
tepasiliks
dukrelė - našlaitėlė –
tavo sesė.
Tu man klusnus buvai, 
visi tikėjom, kad pasveiks,
kai tavo kaulų čiulpais
bandėm jai gyvybę tęsti.

Ne-be-ga-liu aš sau atleisti,
kad už tave pasirašiau 
ją gydyt!
Gal jos dalia – vienutėlaitei pasilikti?..
Pasirašiau ir tu nekaltas
Turėjai nebūtį išvysti.
Palūžo mūsų angelas šeimos 
Su juo pražilusi motulė šnekasi.