Burtininkas dėjo rutulį galvodamas apie tai ką sugalvoti. Žinoma, būtų įdomu sužinoti ką susapnavo tas karalius, bet jei pradėsi klausyti ką ta sena baidyklė pliurpia, tai nuo rutulio savaitę nenulipsi. „Žinoma, galėčiau tam karaliui pasiųsti ketvirtojo lygio paladinų armiją, tačiau jie man pačiam pravers.“ – mąstė burtininkas. Prisiminęs, kad šiandien jis dar nečiulpęs, susirado driežo akį ir įsimetė burnon.
Driežo akis padeda sergant akių uždegimu, plaukų vėžiu, smegenų suminkštėjimu ir dar daugeliu kitų susirgimų. Prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ar duobkasiu. Jei užsisakysite šiandien, jums tai kainuos tik 15 auksinių.
Į burtininko duris pasibeldė pro šalį keliavęs kareivis, kuris sumaišė namus. Jis didžiai nustebo, kai vietoje visų išgirtos šio kvartalo geriausios prostitutės jis pamatė seną susiraukšlėjusį, apsiseilėjusį, žilabarzdį, žvairakį, sukriošusį burtininką. Šis susiraukė ir staiga jam į galvą trenkė mintis! „Kad jį bezdantį padegtų!“ – mintyse nusikeikė karys, tačiau jam neliko nieko kito, kaip be sąmonės gulintį burtininką ištempti laukan ir paniurdyti išdžiuvusioje baloje. Smėlis iš karto atgaivino magijos žinovą ir šis prasikrapštęs akis apsidarė:
-Ar aš ilgai pragulėjau su nesąmone?
-Na, valandą, gal dvi... Ar tu esi geriausia šio kvartalo prostitutė? – pasitikslino karys.
-Taip, - visa gerkle sušnibždėjo burtininkas, - o ar žinai kas esi tu?
-Na, mano vardas...
-Nereikia vardų, - sumekeno burtininkas, - nuo šiol tave vadins... tave vadins... tave vadins... Kaliausia!
-Ką čia nusišneki senas bezdaliau? – susidiorgino karys.
-Kaliausia iš tiesų reiškia visa ko siaubą. Žmonės po šiai dienai laukuose stato savotiškus stabus pabaisai, kuri terorizavo visą pasaulį. Paukščių smegenyse užsifiksavo iš kartos į kartą perduodamos istorijos, kuriuose minimas didysis baubas – Kaliausia, todėl jie ir aplenkia laukus, kuriuose yra stabas. Tai štai likimas tau lėmė gadinti gėrio ir blogio balansą šiame pasaulyje. Nesvarbu ar sutinki atlikti savo pareigą, tačiau tau teks tai padaryti.
Ir karys atliko savo pareigą, manydamas, kad tas senas burtininkas – prostitutė. Kai abu apsipatenkino, burtininkas kalbėjo toliau atsitraukęs:
-Dabar eik ir susirask savo pašlemėkų komandą. Kai juos sutiksi, žinosi, jog jūsų likimai sujungti amžiams. Kai visus juos surasi grįžk pas mane ir aš duosiu jums.
Pirmiausiai karys nuėjo į artimiausią girtuoklių landynę. Kaukštelėjęs penkiolika bokalų pašvinkusio alaus, Kaliausia perėjo į aukštesnį mąstymo lygmenį. Viskas aplink jį sukosi ir siūbavo. Kartais į karį atsitrenkdavo sienos ir grindys. Nepaisydamas sunkumų Kaliausia brovėsi link tikslo – durų su užrašu „Šikanas“. Pagaliau, kai iš penkiolikto karto pataikė į savo išganingąjį tikslą, pirmas dalykas, kurį jis padarė – įmynė tiesiai į gerklę vienam čia nusmigusiam girtuokliui. Šis tą pačią akimirką atsigaivelėjo ir kando į Kaliausės koją. Ši stimuliacija išvaikė visus laipsnius iš kraujo ir karys pamanė: „Štai vienas iš mano komandos narių!“ Deja, girtuoklis prakando batą, o pro atsivėrusias skylutes išėjęs kojinių aromatas vargšelį pribaigė vietoje.
Pardavęs lavoną Kaliausia spruko į kitą landynę. Bekeliaudamas link jos jis įmynė į vieną purve besivoliojantį žmogėną. Kaliausiai iš karto pasistojo mintis: „Jis tikras pašlemėkas!“ Taip karys suprato, kad tai pirmasis gyvas jo komandos narys. Atsikrenkštęs ir pažiaukčiojęs Kaliausia tarė:
-Nesvarbu ar tu nori būti mano komandos nariu, tačiau tu juo būsi. Ir tave visi vadins Purviumi, sek paskui mane.
Purviui nieko nebeliko kaip šliaužti iš paskos. Kaliausia žingsniavo mažais šuoliais ir įlėkė į vietinį sexshopą. Čia užkliuvo už medinės lėlės ir susitrenkė galvą. Pagalvojęs, kad jam trenkė mintis, tarė:
-Tu būsi... būsi... Na, gal geriau nesakysiu kieno valdove būsi ir dabar eisi su manimi.
Lėlė niekur neplanavo eiti, nes eiti ir nesugebėjo, nes kaip jau minėta ji buvo tik lėlė. Todėl Kaliausia su Purviumi ją surišo, užkimšo burną ir išsinešė. Visi trys nusprendę, jog ir taip nusidirbo, grįžo pas burtininką. Šis pasibaisėjo medine lėle ir nusprendė, kad ją reikia atgaivinti. Išskobė pilvą, vietoje žarnų sudėjo virvagalius, vietoje plaučių - senus kaliošus, kaip širdį panaudojo ratą su voveraitę. Pagaliau visą tai prijungė prie kelių žaibolaidžių, sukėlė audrą, kuri nužaibavo pusę pilies ir darbas baigtas. Lėlė prisikėlė!
-Dabar jūs gadinsite reikalus visame pasaulyje, – sušuko burtininkas, - jūsų transporto priemonės stovi lauke. Tai keturi seni nugaišę kuinai. Juos galite panaudoti labai įvairiai. Tačiau dažniausiai jie atliks dvėselienos vaidmenį.
-O kodėl keturi? – pasidomėjo medinė lėlė.
-Nes dar vienas bendražygis prie jūsų prisijungs kelionės metu. O dabar eikit jūs visi Marihuanijon.
-Pats ir eik ten! – nedarniu choru išgiedojo trijulė.
-Iš tiesų Marihuanija yra karalystė sukurta kadaise prarasta rojaus kūrimo mašina, to nežino net patys vietiniai gyventojai, ką jau bekalbėti apie likusį pasaulį, o tą paslaptį man pačiulbėjo vienas užsimušęs kaminkrėtys, dabar ją žinote ir jūs, todėl eikite ir padėkite karaliui, kuriam sapnuojasi košmarai, nes jei padėsite tapsite pačiais...
Burtininkas, be atsikvėpimo sakydamas tokį ilgą sakinį, užduso. Todėl pašlemėkų komandai neliko nieko kito, kaip eiti kur buvo pasiųsti...
(Kuom nesibaigs jų kelionė?)