vaistažolėm smilksta – šventėja namai. –
kulnyse užbintuotas pasaulio turizmas.
kol kambariai baikštų žvilgsnį jaukins –
miegosi ant kilimo – ant kilimo sirgsi –
kol raumenyse išsitrukčios traukinių traukuliai.
batai kratosi miestų – šie pasiglemžia tavo žingsnius –
tūkstančius jų išmainai į vieną suvenyrinį įspūdį –
nors visa, ką verta pamilti, klingsi rylos dėžutėj
ant nežinomo tilto, virš nežinomos upės –
kur bevardžio priemiesčio gidas – raišas šuva –
amsi šventą teisybę.
iškorijusiais pirštais ostiją padalini –
bus lauktuvėms – tortilijų duona iš lotynų kvartalo –
raudonų plytų gatvė – skalbinių karnavalas –
ir gerklingi vandens kolonėlių vaikai.
užklumpa liūtis. –
prie sofos „Net Cocina“ virtuvinė drumzlių kava –
ir miegi drakonais raštuota meile apklotas.
pieniškam tamsiaodės delne šiltas vėjas nudvelks –
atsisveikinant.
šventėja namai – prijaukina savi kilimai –
akyse vaistažolių garas vaizdą sulieja –
tik kažkas nebe taip – gal jau pildos sapnai –
gal jau bėgiais skriejantys miestai – į namus –
į praeivių namus panašėja.