Kartą gyveno jauna mergaitė Sonata. Ji dažnai eidavo į šokis, bet vis nesisekė jai užmegsti jokios draugystės. Kiekvienas žodis jai kažką reiškė ir buvo sunku merginai įtikti. Ji juk ieškojo tobulo jausmo. Kartą paskambino jaunas vyras ir pasakė, kad nori pavežti. Buvo smagu tai girdėti, bet tai buvo viskas, taip viskas pasibaigdavo, bet to neužteko, nes reikėjo meilės, kuri reiškia gražius tobulus santykius, supratimą, darbą drauge. Tačiau Sonata nebuvo tokia nelaiminga, kad nežinotų, nepatirtų šios nepaprastos meilės. Ši ateidavo kartais viena po kitos, o kartais net dvi tuo pačiu metu. Buvo sunku atsirinkti, bet vis tik tai buvo įmanoma...
Galima ir taip:Gyveno vienas margas katinėlis.Jis visur ėjo vienas ir visą savo laisvalaikį skyrė žuvavimui.Ateidavo jis prie upės,pasiimdavo savo meškerę,kurią visą laiką laikė paslėpęs krūmuose,atsitūpdavo po dideliu medžiu ir gaudydavo žuveles.Žuvytės kibo viena po kitos,todėl katinas visą laiką buvo pats sočiausias katinas kaimo teritorijoje.Pasisotinęs žvejys mėgo nusnausti ant samanėlių.Samanos kvepėjo šviežumu bei vandens kvapu.Tas kvapas taip patiko žvejui,kad jis bematant užmigdavo.Taip ir bėgo dienos bežvejojant.Vieną dieną,netikėtai,prie upės atklydo balta katytė.Ji suprato,kad gaus žuvies.Kai taip ir buvo,tai suprato,kad tai pats puikiasias katinas,kad tai pats geriasias draugas.Ir tuomet prasidėjo draugystė,prasidėjo meilė.
Viliute, tu pilnai gali rašyti pasakojimą toliau. Kiškis teisingai sako, imi ir nutrauki tekstą pačioje įdomiausioje vietoje. Išrėži moralą ir palieki skaitytoją abejonių apsuptyje. Gražūs sakinukai ir mintis rutuliojama nuosekliai.
nezinau...man nepatinka, kad tu taip...tik pradedi ratsyti ir its karto uzpaigi..ats norėtsiau daugiau, kokio rimto paratsymo, kad pūtų novelė ar aptsakymats, o tia taip..pim pim ir vitskats..net netspėji įtsigilinti į tą Tsonatą ir jau vitkats..Kaip gi taip?? taip gali tik dienoratsyje ratsinėti tokiuts apmatuts tik pūtsimam kūriniui, o tia reikėtų jau rimciau pakurti, taip, pa.