Rozalija

vieną ankstų vasaros rytą iš miego pabudo ponia Rozalija. ji atsisėdo savo plačioje lovoje ir užsisvajojo: -Koks buvo įdomus sapnas. Sapnavau, kad su drauge Irmina laikome gyvenimo egzaminą. ir buvo labai netikėta, kad aš būdama tik ponia, laisvai šį egzaminą išlaikiau, o Irmina, mokyklos direktorė, niekaip šio egzamino išlaikyti negali. ji visa išraudusi, verkianti, prašanti pasigailėti ir vis tiek nei iš vietos. Tolia mane sapne prisivijo kaimynė Viktorija. Ji važiavo su labai įdomi dviračiu. Tai buvo minkšta kėdė su atlošu, prie kurios pritaisyti ratai ir vairas. PO kurio laiko sapnas mane nnešė į vieną ligoninę, ten ligoniai bvo prijungti prie vamzdžių ir taip jiems buvo gydomas nugaros skausmas. Na, reikia užbaigti visus prisiminimus ir eiti pusryčiauti, -tvirtainusprendė Rozalija. Po pusryčių ji sugalvojo nvažiuoti į sodąir trputį padirbėti. Sode ponią pasitiko du puikūs gandrai. Jie smagiai vaikštinėjo po sodą ir, matyt, ieškojo sau pusryčių. Rozalija sutvarkė aviečių plantaciją, užkūrė laužą, pasikepė bulvyčių ir patraukė namo, manydama, kad kas nors paskambins. Ir deja neapsiriko. Namuose neužilgo pasigirdo telefono skambutis. Ieškojo kažkokios Silvijos. -Tie pasiklydėliai man visai nepatinka. Jų buvo tiek daug, kad man jie spėjo atsibosti. na, bet ką su jais padarysi, pagalvojo Rozalija ir patogiai atsisėdusi ant sofos įsitraukė į įdomius pasiskaitymus apie skruzdėlių gyvenimą.