Raudona vazelė

Ant spintelės stovėjo raudona vazelė. Į ją buvo sudėti kokteilių šiaudeliai. Ji ilgai buvo pastatyta spintelės kamputyje, todėl spėjo apžiūrėti aplink esančius daiktus. Nieko ypatingo aplinkui nebuvo. Buvo keli puodeliai ir keli dubenėliai. Buvo gana liūdna, bet vieną dieną ant lentynos atsirado graži druskinė ir pipirinė. Dabar visi atėję į virtuvę greičiau pamatydavo įdomią druskinę ir pipirinę negu raudoną vazelę. Bet štai atėjo viena diena ir vazelė buvo padėta ant stalo. Dabar visi pirmiausia pastebėdavo vazelę. Niekas jos per daug negyrė. Bet vazelė per daug nepyko. Ji gerai suprato, ko jai reikia, kad būtų puošni. Reikia, kad į ją pamerktų gražių gėlių. Ir ji pradėjo laukti. Ji vis laukė ir laukė, o gėlių niekas kaip nemerkė taip nemerkė. Bet radonoji vazelė tikėjoJi tikėjo, kad kada nors jos noras išsipildys. Jos tikėjimą dar stiprino tai, kad ji buvo sveika, neįskilusi vazelė.