aš ne čia
ne čia
tu pavasaris
apsinuoginę šuoliai po tiltu
čia prie rankų prikalė pasagas
čia kalbėjimas tylą pamiltų
kalė skrynią pavasario žmonos
sakė staltiesėm per aušras žaisią
tik be stalo ir kojos per plonos
o ir motina vaisiaus bevaisė
šičia juokės kad užmeldė dangų
kad čiobreliais užsėjo ir pjovė
taip po vieną ir rudenį sprangų
priešais saulę ant siūlo pakorė
nagi kaip sužaliavo skaudėjimas
įžydėjo įstūmė įtraukė
jaukiai tuščias suspaustas ir tylimas
it pritvinkusi dievu palaukė
aš ne čia
ne čia
tu pavasaris
ir iš degančių tiltų sušokęs
dievo šokį tu liksi mielasis
taip kaip likti
tu vienas temoki