Kai laisvės spyną savyje tu atrakinsi
Atsidarys pasaulio vartai amžinybės
Tada su paukščiais tu pakilt galėsi
Ir vėjui gero vėjo palinkėsi
Galėsi tu gyventi tiek kiek pats pasaulis savyje nešioja
Ir pats gyvybę dovanot galėsi tu kiek nori
Tik nebijok ta spyną atrakinti
Patarti pašnibždom į ausį tau galiu
Rakint spynas yra labai smagu
Su kiekviena spyna vis naujas vaizdas
Labai smagu kai dingsta pavydas, gėda, baimė, skausmas
Tada tampi tu laisvas
Ir tampa nebaisus tau nei vienas teismas
Todėl mielieji nebijokite į gerą pusę pasikeisti
Visai negėda meilę, gėrį skleisti
Alsuokite su tuo kas davė jums gyvybę
O mirti vikite iš ten kur ji atklydo.


Antanas Golubickas



