Susitikimas

- Devym pirmais gal.
- Ką?
- Devym pirmais čia pirmą kartą atėjom.
- Aš gimiau devyniadešimt antrais.
- Jo?
- Tu toks ciniškas.
- Aš klausausi Zappos.
- Gal užgęsintum cigaretę? Klausyk, duodu galvą nukirst, kad net neprisimeni kaip vaikystėj atrodžiau.
- Aš ir tada būčiau davęs galvą nukirst. Man iš akių žiežirbos lakstė į tave bežiūrint. Ką ten matysi? Tu juk irgi manęs nematei.
- Tu nebuvai.
- Taip, nebuvau. Taip, mane išnešė. Klaipėdom išnešė, ir paryžiais, gitarom ir vyšniniais cigarais. Mažyt, ar aš dėl to kaltas? Aš susižadėjau su laisve, ir namie laisvas būti negalėjau. Ji  tikroji mano nuotaka, kuri gyvena kelyje ir jai liksiu ištikimas per amžius.
- Amen. Koks tu poetiškas.
- Tai tu nepastabi.
- Duosi parūkyt?
- Motina neleidžia.
- Kokia dar motina???
- Gamta.
- Eik šikt.
- Kai surūkysiu.
- Džyzez, ir aš ruošiuosi su tavim gyvent...
- Tu teisi. Geriau nereikia. Imk ir gyvenk, kam dar ruoštis.
- Tai dėl šito metei ją?
- Amžiną atilsį, taip. Tikiuosi, kad bent mirties nesusiplanavo, to jau būtų buvę per daug.
- Raminkis.
- Ei, ji gyvena sau laimingai iš naujo kur nors Italijoj, kokio velnio negaliu apie ją šnekėt?
- Prancūzijoj.
- Nu tarkim. Valgysi sumuštinį?
- Valgysiu.
- Tai eik ir man sutepk, ten didesniam skyriuj sviestas ir dešra, o mažesniam termosas. Kažkuriame kišenuke šokoladinės cigaretės.
- Eik sau, tėvai...