marios sveria laimę.
druskos skonis delnose,
tuščios kulkos plaukia
skęstant saulei tamsoje.
širdys dužta nuo nelaimių
ir nuo grimzstančių namų,
jūros bangos sėja baimę
ir pilnas saujas mirčių.
tavo ašaros ir kraujas,
tavo grožis ir kančia
susipynė, nugarmėjo.
atsidūsau nejučia.
ak, Japonija saulėta -
kraštas tolstančių vilčių.
mano mintys tau sudėtos,
su tavim dabar esu...


Pablo Embers




